Alpinizmo istorija. Kaip buvo atrastas Everestas
2013-09-20
Autorius:xteam.lt
Himalajai, ypač ta dalis, kuri priklausė Tibetui ir Nepalui, nežiūrint į jos nuošalumą, mokslinės informacijos nebuvimą, vietinės valdžios trukdžius tyrinėjimams, kaip magnetas traukė XIX a. mokslines ekspedicijas. Galiausiai prieš jas atsivėrė milžiniškas neištirtų kalnų masyvas, vėliau žinomas kaip aukščiausių pasaulyje kalnų grandinė.
Iš pradžių Europą, o pirmiausia Didžiąją Britaniją, pasiekdavo tik atskiros, tačiau vertingos informacijos nuotrupos apie pirmųjų mokslinių ekspedicijų rezultatus Šiaurės Indijoje. Pasakota apie milžiniškas Himalajų viršukalnes, ledynus ir slėnius. Mokslininkai nujautė, jog kažkur šioje kalnų grandinėje slepiasi aukščiausia viršukalnė Žemėje.
Pirmasis žingsnis – kartografinių žemėlapių sudarymas
Intensyvėjant tyrimams, ekspedicijų dalyviams pirmiausia reikėjo turėti smulkius Himalajų žemėlapius.
Nuo 1800 metų pradedami sudarinėti kartografiniai šios kalnų grandinės žemėlapiai. Pirmieji tai padarė britai, kuriems priklausė didžioji dalis Indostano pusiasalio. Didžiojoje Britanijoje tai buvo valstybinio projekto “Great Trigonometrical Survey” dalis. Tikslas- atvaizduoti žemėlapyje kuo didesnę Indijos reljefo dalį.
Žinoma, tikslus Indijos teritorijos sienų perkėlimas ant popieriaus britams pirmiausia padėjo valdyti šią koloniją, o tik paskui buvo galvojama apie mokslinius tyrinėjimus.
Antras žingsnis – trianguliacijos vystymasis
“Great Trigonometrical Survey” projektas buvo įgyvendinamas remiantis tuo metu nauja trianguliacijos idėja. Jei pietinės ir centrinės Indijos lygumų trianguliaciniai darbai buvo atlikti itin tiksliai, tai šiaurinėje, kalnuotoje vietovėje šis procesas buvo gana keblus. Ir tik tuomet, kai visa britų kontroliuojama Indijos teritorija buvo padengta trianguliaciniais matavimais, mokslininkai galėjo ieškoti ir aukščiausios pasaulio viršukalnės.
Trečias žingsnis – trianguliacijos problemų sprendimas
Mokslininkams didžiausią problemą kėlė tas faktas, kad Žemė yra toli gražu ne sferiška, o geoido formos, panaši į suplotą elipsę. Todėl matuojant trianguliacinių trikampių kampus, darytos klaidos. XIX a. matematikams ir geodezijos specialistams šis uždavinys buvo labai sunkus.
 |
Pirmuosius tranguliacinius matavimus atliko geografas, pulkininkas William Lambton. Visos Indijos teritorijos matavimus planuota atlikti per penketą metų. Tačiau pasiekus Himalajus, šis procesas užtruko ištisus 60 metų. Tiksliems matavimams teodolitu (kampų matavimo prietaisas) neretai buvo statomi akmeniniai bokštai, įrengiamos specialios aikštelės aukštuose medžiuose.
Ketvirtas žingsnis – primieji aukščiausių viršukalnių matavimai George Everest dirbo iki 1843 metų. Jį pakeitė Andrew Waugh, kuriam vadovaujant britai pagaliau priartėjo prie aukščiausių viršukalnių papėdžių. Tuometinių matavimų rezultatai rodė, jog aukščiausia viršukalnė yra Kangchenjunga (8586 m). Tačiau geodezijos specialistai numanė, jog skaičiavimai yra gana netikslūs. |
| XIX a. teodolitas |
Everestas
Ir štai 1852 metais į pagrindinę “Great Trigonometrical Survey” būstinę, esančią šalia Delio, veržte įsiveržia du geodezijos Radhanath Sikhdar ir Michael Hennessy. Andrew Waugh jie praneša: “Sere, mes aptikome aukščiausią kalną pasaulyje!”. Radhanath Sikhdar – pirmasis žmogus, nustatęs Everesto aukštį.
Dar trejetą metų ši informacija nebuvo publikuojama oficialiuose pranešimuose. Everesto aukštis buvo vis perskaičiuojamas. Pirminiais Radhanath Sikhdar paskaičiavimais aukščiausios viršukalnės, tuomet vadintos Peak XV, aukštis siekė 8839 m, tačiau netrukus paskelbta, kad ji yra aukštesnė- 8840 m.
George Everest
Andrew Waugh, pritarus Didžiosios Britanijos vyriausybei, 1865 metais viršukalnei suteikė oficialų vardą- Everestas. Taip pavadinti šį kalną nuspręsta George Everest garbei, įnešušiam didžiausią indėlį vykdant “Great Trigonometrical Survey” programą.
Kiek vėliau paaiškėjo, kad vietiniai Tibeto gyventojai Everestą nuo seno vadino Džomolungma, kas išvertus iš vietos tibetiečių dialekto reiškia „Visatos motina“ arba „Deivė pasaulio motina“. Britai to žinoti negalėjo, nes tuomet Tibetas ir Nepalas užsieniečiams buvo uždaros valstybės.
XX amžiuje ir dabar Everesto aukštis nuolat tikslinamas:
1950 metais indų topografai patikslino aukštį iki 8848 m.
1975 metais kiniečių ekspedicija nustatė, kad Everestas siekia 8848,13 m.
1998 metais amerikiečiai, apsitelkę GPS, dar 11 m paaukštino Everestą- iki 8850 m, tačiau oficialiai šie duomenys nepripažinti.
2005 metais Kinijos geodezijos ir kartografijos valdyba oficialiai pranešė, jog naujausiais duomenimis Everesto aukštis siekia 8844,43 m.
Nuo 2010 metų oficialus Everesto aukštis yra 8848 m virš jūros lygio, o uolinio grunto- 8844 m.
