Girmantas Neniškis: „Man rojus yra ten, kur yra bangų!”

2011-03-31

Autorius:xteam.lt

Foto:Aistės Ridikaitės

Nedaug sutiksime žmonių, kurie vedini gyvenimo aistros ryžtasi traukti į pasaulio kraštą. Galbūt jų kasdienybė kai kam labiau primena gerą romaną ar filmo siužetą, tačiau mūsų pašnekovo pavyzdys atspindi tai, apie ką daugelis svajojame. Girmantas Neniškis, dar vaikystėje susižavėjęs banglenčių sportu, kartu su savo drauge Aiste keliauja po įvairias šalis ir savo įgūdžius perduoda kitiems.

Meksika, Ekvadoras, Peru, Čilė, JAV, Brazilija- tai šalys, į kurias Girmantą atveda aistra ekstremaliam sportui. Savo kelionių įspūdžiais ir patirtimi jis dalijasi prieš metus sukurtoje svetainėje spotas.lt. Mes pakalbinome Girmantą, šiuo metu gyvenantį Šiaurės Amerikoje.

Taigi, kur tu ir kaip ten atsidūrei?

Sveiki, dabar esu Meksikoje. Čia, kaip ir praėjusį sezoną, šią žiemą dirbau instruktoriumi. Pernai į La Ventana atvažiavau su Aiste, kartu bėgome nuo žiemos ir atsidūrėme viename gražiausių kampelių žemėje. Vėliau keliavome po Ekvadorą, Braziliją. Šiai žiemai Aistė grįžo į Lietuvą, o aš nusprendžiau grįžti į Meksiką - čia laukė automobilis, draugai, geros darbo sąlygos, graži gamta, puikus maistas ir taip toliau :)   

Kokia yra tavo diena?

Sezono metu keliuosi apie 8, pusryčiauju, jeigu turiu mokinių - einu mokyti, jeigu ne - tvarkytis įrangą ar skaityti knygą. Po pietų, jeigu sąlygos geros, paprastai įšoku bent valandėlę paplaukti. Vakarais - vakarienės su draugais, filmų montavimai ir, žinoma, margaritos! Tarp visų šitų darbu reikia kartais dar ir į Spotą parašyti, nufilmuoti kažką naujo. Tad iš tikro veiklos netrūksta, bet ir nepersidirbu.

Foto:Aistės Ridikaitės

Dabar rutina šiek tiek keisis. Darbai baigėsi, laikas traukti į vakarų pakrantę. Manęs aplankyti atvažiavo draugas, irgi buriuotojas, Marius. Baigiame tiuninguoti miniveną ir važiuosime stovyklauti į geriausius Baja bangų spotus. Ten viskas kitaip. Šeštą valandą jau tamsu, tai nejučiom eini miegoti vos saulei nusileidus. Taip pat ir rytais - vos tik saulė pateka, keliesi ir visas pasaulis tau po kojom. Gali eiti plaukti banglente, bėgioti pajūriu, žvejoti ar tiesiog išsivirti puodelį kavos ir paskaityti knygą.

Nuo ko priklauso tavo kelionių maršrutai?

Keliauti stengiuosi į tuos kraštus, kuriuose yra bangų. Tai yra ta stichija, kuri mane veža! Draugai rašo, kad leisdamas dienas La Ventana, gyvenu rojuje. Bet nors čia ir pučia bei yra šilta, man rojus yra ten, kur yra bangų. Taip pat, dažniausiai, stengiuosi keliauti į turistų neužpildytas vietas. Vengiu stereotipinių kelionių, renkuosi kraštus kur kiti (lietuviai) nėra buvę. Tam tikra prasme taip ir atsirado pirminė idėja Spotui - rašyti apie tas vietas kur buriavimo sąlygos yra tikrai išskirtinės, tačiau dėl mažo turistų srauto - sunku rasti naudingos informacijos.

Kai reikia krautis lagaminus, kurie daiktai ar inventorius tau reikalingi labiausiai?

Šis klausimas suformuluotas ne visai teisingai :) mano lagaminai - visada sukrauti. Keliaudamas niekad iš rankų nepaleidžiu kuprinės, kurioje sudėtas brangiausias mano turtas - kamera, kompiuteris, dokumentai ir kita. O šalia vieno paprasto krepšio su rūbais, keletu knygų ir kita smulkme turiu didelį krepšį negabaritinei įrangai (burėms, stiebams, kameros stovui ir t.t.) bei dvi lentas. Tai ir yra maždaug viskas, ko man šiuo metu reikia.

Foto:Aistės Ridikaitės

Tu kaituoji, plaukioji banglente, burlente, galų gale važinėji snieglente. Kuri sporto šaka “veža” labiausiai?

Išties labiausiai patinka plaukti burlente bangose. Joks kitas sportas nesuteikia tokio jausmo. Galbūt geras freeraidas šviežutėliu sniegu, bėgant nuo sniego lavinos, ir prilygsta riaumojančių bangų raižymui, bet turėčiau kalnuose praleisti kur kas daugiau laiko, kad pasiryžčiau tokiems nuotykiams. Taip pat norėčiau šiek tiek daugiau plaukti banglente, bet vis randu pasiteisinimų, dėl ko neplaukti.

Be Spotas.lt, kuris spotas tau yra Nr.1, kur visada norisi sugrįžti?

Turiu bent šimtą atsakymų į šitą klausimą. Tačiau pirmasis būtų Akinio žiotys Šventojoje. Kad ir kaip gera yra plaukti pasaulinio lygio spotuose, nėra nieko smagiau, nei dalintis džiaugsmu bei emocijomis su draugais. Žinoma, labai gaila, kad vietoj bangų jau greitai turėsime niekam nereikalingą uostą. Tikiuosi, kad dar spėsiu pagauti bangą Akinyje, prieš įrengiant naujus molus, kurie vienareikšmiai pakeis dugno formą ir sroves.

Tarp pasaulyje aplankytų spotų išties įspūdį paliko Čilė ir Baja. Gyvenimo kokybės, kainos, vėjų ir bangų santykis šiuose kraštuose yra išskirtinis. Nors Čilėje buvau jau prieš tris metus - vis dar pagalvoju, kaip gera būtų ten sugrįžti. Iš kitos pusės - mano keliautojo prigimtis reikalauja naujų potyrių ir emocijų, taigi, tam tikra prasme, spotas numeris vienas yra yra tas, kuriame dar bangos nepagavau. O tokių galiu vardinti visą vakarą nepasikartodamas: Mauricijus, La Reunion sala, Pietų Afrika, Vakarų Australija, Naujoji Kaledonija, Naujoji Zelandija, Fidžis...

Foto:Aistės Ridikaitės

Spotas.lt galima pamatyt tikrai įdomių tavo kurtų video filmukų. Papasakok, kaip ir kada pradėjai filmuoti?

Filmuoti ir montuoti pradėjau jau turbūt prieš dešimt metų. Pirmus klipus montavau tiesiog su video kamera ir kasetiniu magnetofonu. Prisiminus net šypseną kelia. Vėliau pradėjau montuoti filmukus kompiuteriu, paskutiniais metais mokykloje taip užsidirbdavau šiek tiek kišenpinigių. Tačiau jeigu burlentės ir ekstremalus sportas buvo ir yra mano gyvenimas, tai filmai visada buvo tik hobis. Nesijaučiu esąs menininkas ir tiesiog darau tai ką man patinka daryti. Paskutinius penkis metus tiesiog pradėjau dokumentuoti keliones, buriavimą. Aišku, kurdamas tobulėji, nuolatos stengiesi pakelti sau kartelę, padaryti geriau, taip žingsnis po žingsnio atsirado žinių bagažas ir filmukai šiek tiek pakilo iš buitinio lygio.

Gal turi ambicijų sukurti pilnametražinį filmą?

Ambicijų turiu visokių, o ir idėjų netrūksta. Tačiau, manau, kad viskam reikia subręsti. Keliauti juk irgi nepradėjau vos tik išmokęs buriuoti ir pagalvojęs, kad noriu plaukti pasaulinio lygio spotuose. Viskam reikia pasiruošti tiek techniškai, tiek morališkai, tiek, galų gale, ir finansiškai. Kol kas nesinori svarstyti apie tai kas būtų, jeigu būtų, o apie pilnametražinį filmą bus galima pašnekėti po jo premjeros.

Foto:Aistės Ridikaitės

Lietuvoje baigėsi žiemos sezonas. Kada paskutinį kartą stovėjai ant snieglentės?

Paskutinį kartą mačiau sniegą ir važinėjau snieglente lygiai prieš metus. Keliaujant po JAV vakarų pakrantę, draugai iš Sietlo nusivežė paslidinėti į Crystal kalnų kurortą. Tąkart snieglente važiavau po daugiau nei metų pertraukos - po peties traumos stengiuosi riboti galimybes kristi ant kieto paviršiaus. Tačiau viena akimi įdėmiai seku kas vyksta Lietuvoje. Labai džiugu, kad snieglentininkų lygis iš tiesų kyla, parkai auga kaip ant mielių, o ir Druskininkų arena jau baigiama statyti.

Lietuvoje ekstremalus sportas, ypač vandens sporto šakos, yra pakilime. Kaip manai, ar realu Lietuvoje užauginti sportininką, kuris galėtų konkuruoti su geriausiasis pasaulyje stipriausiuose turnyruose?

Išties džiugu matyti, kad ekstremalus sportas Lietuvoje auga. Panašu, kad ekstremalams jokios krizės nebaisios ir Lietuva turi labai daug potencialo. Vandens sportas, ypač jėgos aitvarai, tapo populiariu laisvalaikio praleidimo būdu. Tai labai svarbu, nes auganti rinka sukuria galimybes steigtis mokykloms, parduotuvėms, renginių organizatoriams ir panašiai. Koks viso to rezultatas? Pabaltijo regione jau tapo tradicija per apdovanojimus skanduoti Lietuva! Lietuva! Lietuva!.

Foto:Aistės Ridikaitės

Šiuo metu bandau padėti vienam kiečiausių Lietuvos kaiterių Povilui Vaisiauskui nuvažiuoti į Europos čempionatą. Per šią žiemą praleidęs keturis mėnesius Brazilijoje ir pora Egipte, Povilas tikrai kilstelėjo savo plaukimo lygį, tad tik pasitikrinus jėgas su Europos stipriausiais bus galima kritiškai įvertinti mūsų sportininkų lygį ir jų galimybes varžytis pasaulyje.

Tai kada sulauksim tavęs Lietuvoje?

Reikėtų pasitikrinti su kelionių agentu, bet sklando gandai, kad jau šią vasarą.