Xteam elektroninė parduotuvė
Pagrindinis > Archyvas > Karališkas sportas (video)

Naujienos

Karališkas sportas (video)

2015-04-27

Autorius:xteam.lt

2010- ieji

Šiandien banglentės yra rimta sporto šaka. Tačiau dažnas turbūt net neįsivaizduoja, kokios senos šio ekstremalaus sporto šaknys bei tradicijos. Kažkada polineziečiams šis užsiėmimas buvo tas pats, kas senovės graikams olimpinės žaidynės. Banglentės buvo savotiška meno, sporto ir religijos sintezė.

Taigi, banglenčių sportas gimė Polinezijos salose. Maždaug IV m.e.a. jose gyvenę vietiniai ieškojo naujų teritorijų ir pradėjo okupuoti Havajus. Tačiau tik patys drąsiausi bei sumaniausi jūrininkai pasiekdavo naujųjų žemių krantus. Čia jie skleidė polineziečių kultūrą bei tradicijas. Viena iš tokių naujovių- plaukimas lenta per bangas.
Šis užsiėmimas prieš daugelį šimtmečių buvo laikomas išskirtiniu ir anaiptol ne kiekvienam tekdavo garbė pademonstruoti savo meistriškumą. Tik karaliai turėjo privilegiją susigrumti su vandens stichija.

Kilmingieji asmenys turėjo savo paplūdymius. Taigi, geriausios bangos kažkada priklausė karaliams...Dalintis banga su karališkosios šeimos atstovu buvo nusikaltimas, kuris baudžiamas mirtimi.
Banglentės nebuvo vien pramoga. Jei karalius krisdavo nuo lentos, jo karaliavimo dienos taip pat buvo suskaičiuotos. Didžiausią autoritetą turėjo tas valdovas, kuris sugebėdavo nugalėti vandenyno stichijas. Žiniuoniai specialiose apeigose įvairiais užkeikimais, ritualiniais šokiais šaukdavosi aukščiausių bangų.

Bangletes gamino taip pat tik išrinktieji meistrai, o technologijos tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Karališkosios lentos ilgis siekdavo iki 7 metrų, o paprasto mirtingojo banglentė neturėdavo viršyti 3,5 metro. Religinių švenčių metu buvo organizuojamos varžybos.

Tradicijos tampa blogu įpročiu

Po Džeimso Kuko ekspedicijų europiečiai susidomėjo Havajų salomis. Pradėjo plūsti baltieji žemvaldžiai ir misionieriai, kurie, bėgant amžiams, ne tik kolonizavo salas, bet pakeitė tradicijas, papročius ir gyvenimo būdą.

Čiabuviai- pusnuogiai pagonys- buvo visiška priešprieša kolonizatoriams. Vietinių papročius šie paskelbė pagoniškais ir uždraustais. Tarp jų pateko ir pramogos banglentėmis.

Vietiniai gyventojai, negalėję prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo, nuo europiečių platinamų ligų, virusų sparčiai mirė.Jei Džeimso Kuko laikais Havajuose vietinių gyventojų buvo apie 800 000, tai po šimto metų liko vos 40 000.

Didžiausiame Honolulu mieste vos kas ketvirtas gyventojas buvo vietinis. Gerokai primirštas tradicines pramogas ryždavosi išbandyti tik koks nors pamišėliu laikomas užsienietis. Vienu iš tokių keistuolių buvo garsus rašytojas Markas Tvenas.

1900-ieji

Banglenčių sporto populiarinimas

XIX amžiaus devintajame dešimtmetyje viena žymiausių senų tradicijų gaivintojų bei banglenčių sporto puoselėtoja tapo Havajų princesė Kaiulani. Ji buvo Havajus valdžiusios karališkosios giminės palikuonė bei gubernatoriaus Arčibaldo Kleghorno dukra. Išsilavinimą mergina įgijo Anglijoje. Keliaujanti po Europą “laukine” vadinta havajietė visus stebino kaip kalbų, meno, muzikos, plaukimo bei….banglenčių sporto žinovė. Ji nesikuklino demonstruoti savo sugebėjimus ir vandenyje, visiems europiečiams skleisdama šios pramogos patrauklumą.

XX amžiaus pradžioje Havajuose vos keletas drąsuolių šokdavo į vandenyną ir stodavosi ant lentų. Baltiesiems tai buvo egzotika, o vietiniams- tolimas prisiminimas apie laisvą gyvenimą. 1905 metais į Havajus atvyko žymus rašytojas Džekas Londonas.  

Jis taip pat netsispyrė egzotikai. Ir, kaip tvirtino liudininkai, jam neblogai sekėsi įvaldyti banglentę. Tais pačiais metais jis parašė apsakymą “A Royal Sport: Surfing in Waikiki”.

Rašytojui susipažinti su banglentėmis padėjo žurnalistas- tyrinėtojas Alexanderis Hume Fordas ir paskutinis karališkosios Havajų giminės palikuonis George Freeth. Pastarasis, dar būdamas paauglys išmoko skrosti vandenyno bangas, o banglentę gavo kaip šeimos palikimą.

Greitai jis tapo žinomas salose ir pravardžiuojamas „paplūdymio vaikinu“. Platūs Džeko Londono ryšiai padėjo George Freeth susirasti sponsorius. Amerikietis geležinkelių magnatas Henry Huntingtonas pakvietė jį kaip šou programos dalyvį į vienos iš geležinkelio linijų atidarymą Kalifornijoje.

Pasirodymas Amerikoje havajiečiui atnešė pasaulinę šlovę bei pelnė pirmojo žmogaus, čiuožusio banglente Kalifornijoje, titulą.

Banglenčių sportui šis įvykis tapo atskaitos tašku populiarumo link. Beje, kiek vėliau George Freeth tapo ir pirmuoju Kalifornijos paplūdymių gelbėtoju. Havajietis per savo karjerą išgelbėjo 78 nelaimėlius. Taigi, susidomėjimas banglentėmis augo. Džekas Londonas savo kūriniuose poetizavo vandenynų užkariavimą. George Freeth, rengdamas pasirodymus, demonstravo banglenčių sporto grožį ir didingumą.

 „Hui Nalu“ klubo nariai

Žurnalistas Alexanderis Hume Fordas, gyvenęs Havajuose, organizavo savotišką kampaniją, populiarindamas gilias tradicijas turintį nacionalinį sportą. 1908 metų gegužės 1 dieną buvo oficialiai užregistruotas pirmasis pasaulyje banglenčių klubas “Hawaiian Outrigger Canoe Club“. Iš tikrųjų pirmasis klubas įkurtas ketvertu metų anksčiau. Keletas vietinių gyventojų, matydami kaip populiarėja banglenčių sportas, įsteigė neofocialų klubą „Hui Nalu“. Jo tikslas buvo garsinti nacionalinę pramogą kaip poilsio alternatyvą tarp vietinių gyventojų, tikrųjų havajiečių palikuonių. Vėliau šie klubai rengdavo reguliarias varžybas.

Naujasis karalius

Vienas iš klubo „Hui Nalu“ įkūrėjų buvo du kartus olimpinis plaukimo čempionas Duke Kahanamoku. Kaip ir priklauso tikram havajiečiui, jis buvo geras banglentininkas. Žinomas kaip plaukikas, Duke Kahanamoku keliavo po pasaulį ir nenuilsdamas populiarino banglentes. 1917 metais jis pasiekė pasaulio rekordą. Havajietis banglente nučiuožė kilometrą, tada šis įvykis prilygo stebuklui. Skirtingai nuo kitų, jis ne tik demonstravo savo meistriškumą, bet ir mielai mokė visus norinčius. Galima sakyti, kad šio žmogaus dėka banglentės netapo cirko ar šou pasirodymu, o liko sporto šaka.

Bleiko cigarai

Praėjusio šimtmečio pradžioje banglentės buvo gaminamos iš sunkaus raudonojo medžio, pasitelkus senus havajietiškų lentų pavyzdžius. Tikrą revoliuciją banglenčių istorijoje padarė Tomas Bleikas.

Jis buvo žymus to meto banglentininkas ir ne kartą pats patyrė visus pirmųjų lentų privalumus bei trūkumus.

Beje, būtent jis yra Ramiojo vandenyno pakrantės banglenčių čempionato Corona Del Mar paplūdymyje tradicijos pradininkas.

Pirmosios varžybos įvyko 1928 metais. Taip pat
Tomas Bleikas pirmasis pradėjo fotografuoti banglentininkus iš vandens. Tačiau į sporto istoriją šis žmogus įrašytas dėl savo „cigarų“.

Tomas Bleikas yra naujų, lengvų banglenčių autorius. Dėl ypatingos formos jos pramintos „Bleiko cigarais“. „Cigarai“ svėrė mažiau nei 30 kg. Tuo metu klasikinės lentos svoris siekė net iki 70 kg. Tomas Bleikas prie naujos benglentės sumanė pritvirtinti ir pelekus, kurie tik pagerino lentos manevringumą. Nuo to laiko banglentininkai galėjo daryti ir triukus.

1930 metais Tomas Bleikas užpatentavo naujos konstrukcijos banglentę. Tai buvo dar vienas stiprus postūmis, po kurio banglentės išpopuliarėjo visame pasaulyje.

Tomas Bleikas

Banglenčių industrijos pradžia

Komercinė banglenčių gamyba prasidėjo 1937 metais. Buvo atrastas ir gamybai pritaikytas super lengvas balzos medis, kurį pirmasis panaudojo Pitas Petersonas. Pirmosios banglentės buvo gaminamos iš raudonojo medžio ir balzos dalių, sujungiant jas vandeniui atspariais klijais, kurie atrasti pirmojo pasaulinio karo metais.

Antrojo pasaulinio karo metų technikos išradimai taip pat puikiai pasitarnavo banglenčių industrijai. Smalų, putplasčio, stiklo pluošto atsiradimas atvėrė dar platesnes galimybes masinėje banglenčių gamyboje, kuri dar greičiau plėtojosi.

Be to, JAV, kur banglenčių sportas sparčiausiai vystėsi, jos pagaliau nustojo būti tik egzotika. Praėjusio šimtmečio 50-uosius ir 60- uosius metus galima laikyti banglenčių sporto „aukso amžiumi“

1960-ieji, Kalifornija

Paplūdimio vaikinai

Džonas Bolas- dantistas ir užkietėjęs banglentininkas. Jis išgarsėjo kaip pirmas profesionalus šio sporto fotografas. Džonas Bolas fotoaparatui naudojo vandeniui atsparų uždangalą.

Tai leido fotografuoti sulig vandens lygiu.
1946 metais jis išleido jau klasika tapusį fotografijų albumą „California Surfriders“. Havajietis Rabbit Kekai į istoriją pateko kaip pirmosios banglentės, skirtos mažoms bangoms, autorius.

Ir dabar Havajuose gyvenantis vyras, visą gyvenimą užsiiminėjo šiuo sportu. Tik toks didelių bangų profesionalas kaip Rabbit Kekai sugebėjo banglentes pritaikyti mažoms bangoms.

 Rabbit Kekai

Galbūt tai mažiau traukia akį, tačiau tikrai įdomu ir patrauklu. Džonas Kelly- banglentininkas ne tik kūnu, bet ir dvasia. 1961 metais jis įkūrė „Save Our Surf“ organizaciją.

Jos tikslas- ginti Havajų pakrantes nuo užterštumo bei industrializacijos.

Savo bendruomeninėje veikloje organizacija vadovavosi sena havajiečių išmintimi: „Aloha aina, aloha kai“, kas reiškia: „Tausok žemę, tausok jūrą ir iš gamtos imk tik tai, kas tau tikrai būtina“.

Woody Brownas- žymus lakūnas, keleto aviacijos rekordų savininkas, taip pat užkietėjęs banglentininkas. 1953 metais agentūra “Associated Press” išspausdino fotografiją, kurioje Woody Brownas ir dar du vaikinai Havajuose banglentėmis skrodžia milžiniškas bangas.

Foto:AP

Vien dėl šios įspūdingos fotografijos daugelis to meto jaunuolių buvo pasiryžę užsiimti banglenčių sportu, kuris jau plito lyg virusas. Kalifornijos pakrantėje vienas po kito steigiami klubai, o banglenčių sporto entuziastai į Havajus traukia tarsi į „stebuklingąją žemę“.

Merginos ant banglečių

XX amžiuje banglenčių profesionalų tarpe pradeda atsirasti ir moteriški vardai. Vienas iš jų- Anona Napoleon. Ji gimė ir išaugo Havajuose, tapo tarptautinės klasės kanojininke bei banglentininke.

Kita, ne mažiau žymi sportininkė- Eve Fletcher.

Ji dirbo animatore Dinėjaus kino studijoje. 50- ųjų pabaigoje mergina kartu su drauge apsilankė Havajuose. Jos taip susižavėjo banglentėmis, kad išsinuomavo pikapą ir keliavo pakrante ieškodamos reikiamų bangų.

Anona Napoleon

Kai tradicija tapo sportu

Banglenčių sportas gimė kaip pagonių apeigų vandenyno stichijai nugalėti dalis, paskui gyvavo kaip kilmingumo bei didingumo simbolis. Vėliau sekė niekinimo ir draudimo šimtmečiai, kol galiausiai sena tradicija buvo prisiminta, romantizuota ir išpopuliarinta. Banglentės buvo laikomos pramoga, tinkančia drąsiausiems ir stipriausiems. Galiausiai, kaip ir daugelis panašių reiškinių, išaugo į didžiulį industrijos tinklą.

60-ųjų pabaigoje vos ne kiekvienas Kalifornijos gyventojas čiuožė banglentėmis. Banglenčių gamybos technologija ištobulėjo, jos tapo lengvos, nebrangios ir prieinamos kiekvienam norinčiam. Dabar skrosti bangas lenta tapo taip įprasta, kaip kad važinėti riedučiais ar bėgioti parke. Ir ne tik JAV banglenčių sportas tapo nacionaliniu. Prancūzijos, Brazilijos, Pietų Afrikos, Australijos, Didžiosios Britanijos ar kitų šalių paplūdymiuose knibždėte knibžda banglentininkų ir kiekvienas iš jų laukia savosios bangos.

Atgal

SAVAITĖS PREKĖS