Kiek kainuoja kopimas į aukščiausią pasaulio viršukalnę?

2013-01-24

Autorius:xteam.lt

Kopimas į Everestą jau senai tapo pelningu verslu bei pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu vietos gyventojams. Dabar šurmuoti aukščiausią pasaulio viršukalnę galima keliais būdais: kopti vienam (solo), kopti savarankiškai su šerpų pagalba arba kopti su grupe kitų alpinistų. Priklausomai nuo pasirinkto žygio būdo, kardinaliai skiriasi ir kaina.

Jei anksčiau pigiausias būdas pasiekti viršukalnę buvo vienam, tai šiandien situacija visai kitokia. Didelę dalį alpinistų mokamos sumos sudaro daiktų ir įrangos užkėlimas į bazines stovyklas. Kopiant su grupe, šios išlaidos žymiai sumažėja.

Kasmet daugybė alpinistų grupių susirenka pagrindinėje bazinėje stovykloje, todėl aktyviausiu laikotarpiu ten kartais būna iki tūkstančio žmonių. Didžioji jų dauguma keliauja komercinių ekspedicijų sudėtyje. Tik nedaugelis kopia su nekomercinėmis grupėmis ir dar rečiau vieni.

Jei alpinistas ruošiasi kopti vienas, jis pats turi apsimokėti keliones lėktuvais, gauti specialų leidimą kopti į Everestą, pasirūpinti įranga bei deguonies balionais, samdytis nešikus, savimi pasirūpinti bazinėse stovyklose, ruoštis maistą, pats kabinti turėklus arba privalo juos nuomotis. Ir tai toli gražu ne visi dalykai, už kuriuos reiks mokėti.

Vidutiniškai solo kopimas kainuoja 15 000-20 000 dolerių brangiau, nei ekspedicija su komercine grupe. Minimallios išlaidos kopiant suformuotoje grupėje vienam žmogui atseina 38 000-40 000 dolerių. Taigi, solo alpinistams tenka pakloti ne mažiau nei 55 000-60 000 dolerių.

Taip pat nereikia užmiršti didesnio rizikos faktoriaus bei stipresnio fizinio pasiruošimo tiems, kurie vieni svajoja šturmuoti Everestą. Dauguma tokių drąsuolių apsigalvoja ir vėliau jungiasi prie formuojamų grupių.Kai kurios ekspedicijos taip pat jungiasi tarpusavyje, kad pigiau atseitų šerpų ar virėjų samdymas. Vieną alpinistų grupę turi lydėti mažiausiai du šerpai ir vienas virėjas. Todėl vienam komercinės ekspedicijos dalyviui mokestis gali išaugti iki 55 000 dolerių, o solo alpinistui- net iki 85 000 dolerių. Į šią sumą neįskaičiuojamos nenumatytos asmeninės išlaidos.

Kad kopimas į Everestą tapo verslu ir yra gana griežtai kontroliuojamas, įrodo garsiai nuskambėjęs atvejis. Prieš pusmetį vienas alpinistas iš Kinijos jėga nustumtas nuo trasos vien dėl to, kad nebuvo susimokėjęs už kopimą. Maža to, vyras kitų alpinistų skivaizdoje dar sumuštas. Nelaimėliui iki išvajotos viršukalnės tetrūko vos vieno kilometro ir 76 metrų.

Nežiūrint į aukštas kainas, vis daugiau žmonių ryžtasi pavojingoms ekspedicijoms. Specialistai ir alpinistai profesionalai, švelniai tariant, šiurpsta nuo tokių kelionių. Į gyvybei pavojingą žygį leidžiasi virtinės visiškai nepatyrusių žmonių, dažnai net nežinančių kaip tinkamai naudotis alpinistine įranga.