Kvapą gniaužiantys šuoliai į vandenį (video)
2015-01-05
Autorius: xteam.lt
Foto: redbull.com
Viena pavojingiausių sporto šakų
Šuolininkai į vandenį nuo uolų yra aukščiausio lygio akrobatinių šuolių meistrai. Šis ekstremalus sportas reikalauja ne tik didelio darbo, profesionalumo, bet svarbiausia- drąsos, pasitikėjimo savimi, šimtaprocentinės savikontrolės ir gebėjimo akimirksniu daryti sprendimus. Pasak pačių sportininkų, šuoliai nuo uolų reikalauja 10-15 metų atkaklių treniruočių ir tikrai nėra iš tų sporto šakų, į kurias lengva įsilieti.
Šuolininkai žino, kad kiekvienas jų triukas gali būti paskutinis. Be fizinio pasiruošimo ne mažiau svarbi ir psichologinė būsena. Sportininkas privalo mokėti idealiai sutvardyti savo emocijas ir baimės jausmą prieš pat šuolį. Antraip pasekmės gali būti tragiškos.
Šuoliai nuo uolų- viena pavojingiausių ekstremalaus sporto šakų. Dėl didelės rizikos buvo nustatyti ir aukščio standartai. Vyrams- 23-28 metrai, moterims-18-23 metrai. Tarptautinėse varžybose maksimalus tramplino aukštis- 28 m. Šuolio metu kritimo greitis siekia net 75-100 km/h. Laisvo kritimo laikas- vos 3 sekundės. Nenaudojamos jokios apsaugos priemonės, išskyrus apsaugą dantims.
Susidūrimo su vandeniu smūgis yra 9 kartus stipresnis nei šokant nuo 10 metrų platformos. Nesėkmingas šuolis iš 28 metrų į vandenį prilygsta kritimui iš 13 metrų ant grindinio. Dėl didelių fizinių apkrovų kūnui (jos prilyginamos Formulės 1 pilotų patiriamam krūviui) sportininkai atlieka ribotą skaičių šuolių per varžybas. Didžiosios daugumos šuolininkų karjeros pikas yra apie 30 metų.
Foto: redbull.com
Istorija ir rekordai
Šuolių nuo uolų šaknys siekia XVIII amžių. 1770 m. keleto Havajų salų karalius Kahekili liepė savo pavaldiniui užlipti ant aukštos uolos ir nušokti į vandenį taip, kad jo šuolis nesukeltų net purslų. Taip valdovas norėjo patikrinti savo pavaldinio drąsą ir atsidavimą. Vėliau imtos rengti tokių šuolių varžybos.
Šuoliai rekomenduojami atlikinėti tik ramaus vandens telkiniuose. Visame pasaulyje yra begalė vietų, kur pati gamta sudaro natūralias sąlygas šiam sportui. Bene viena žinomiausių vietų yra Akapulke (Meksika)- La Quebrada uola. Šioje vietoje šuoliai į vandenį ypač ekstremalūs ir jau nusinešę namažai gyvybių.
Šokinėti į vandenį pradėjo vietiniai narai, nes pakrantėse buvo gausu perlų. Žmonėms reikėjo begalinės drąsos ir pasiryžimo šokti į putojantį vandenį. Aukščiausias La Quebrada lygis šuoliui yra 26,5 metrų, žemiausias- 21 metrai, o vandens gylis siekia vos 4 metrus. Pirmasis nuo šios garsiosios uolos 1934 metais nušoko 13 metų berniukas Enrique Apac Rios.
Foto: redbull.com
Aukščiausi šuolis: 1985 metais Honkonge amerikietė Lucy Wardle nušoko iš 36,80 metrų aukščio. 1987 metais Prancūzijoje šveicaras Oliver Favre atliko šuolį iš 53,90 metrų aukščio. Šio rekordo kol kas niekam nepavyko sumušti.
Sudėtingiausią ir gražiausią šuolį atliko kolumbietis Orlando Duque 2000 metais Havajuose (iš 24,40 metrų aukščio).
Labiausiai tituluotas šuolininkas- Orlando Duque. Jis yra devynis kartus šuolių nuo uolų pasaulio čempionas. Nors sportininkui jau 36 metai, jis yra puikios fizinės formos ir nesiruošia užleisti pozicijų jaunimui. Kolumbietis taip pat įtrauktas į Gineso rekordų knygą, kaip daugiausia balų (159,00) už šuolį surinkęs sportininkas.
Varžybos
1996 metais Šveicarijoje įkurta WORLD HIGH DIVING FEDERATION (WHDF). Ši organizacija globoja ir koordinuoja tarptautinius renginius, platina profesionalią informaciją, kuria taisykles, bendradarbiauja su nacionaliniais šuolių į vandenį komitetais.
Kompanija RED BULL nuo 2009 metų kasmet organizuoja tarptautines cliff diving’o varžybas. Jos vyksta etapais skirtingose pasaulio šalyse ir sutraukia be galo daug žiūrovų. Sportininkus vertina komisija iš penkių teisėjų. Šuolininkai gali gauti nuo 0 iki 10 balų. Vertinama sportininko šuolio ore bei panirimo į vandenį pozicija, taip pat atliekami triukai. Šuolininkai, kad patektų į Red Bull Cliff Diving pasaulinės serijos varžybas, turi praeiti griežtą kvalifikacinę atranką. Kvietimus gauna tik dvylika geriausiųjų.
