Sniego lavinos ir jų prognozės (video)
2015-07-16
Autorius: Xteam.lt
Viena didžiausių grėsmių kalnuose- sniego lavinos. Ši gamtos stichija Alpėse šiemet jau pareikalavo pirmųjų aukų. Taigi, ar galima prognozuoti lavinas ir kaip apsisaugoti nuo jų? Lavinų prognozę galima dalinti į tris pagrindines dalis, kurias kruopščiai išanalizavus, galima padaryti atitinkamas išvadas apie viename ar kitame šlaite susiformavusio sniego dangos būklę.
Pirmoji dalis- vizualinis stebėjimas. Jei jūs slidinėdami ar kopdami į kalnus matote nuslinkusio sniego pėdsakus, tuomet pramogas geriau atidėti- tokie šlaitai yra pavojingi. Net jei ant šalia esančio šlaito nematyti lavinos pėdsakų, specialistai pataria saugotis. Bet kuriuo momentu sniego danga gali pajudėti.
Antroji dalis- oro sąlygų stebėjimas. Būtent oras sąlygoja sniego lavinų atsiradimą. Keliaujant į kalnus būtina sekti oro prognozes net tik žygio dieną, bet bent trejetą prieš tai (temperatūrą, kritulių kiekį, vėjo kryptų, stiprumą ir t.t.). Štai keletas faktų, į kuriuos privalu atsižvelgti.
Didelis sniego kiekis laikomas tada, kai per valandą jo iškrenta 2 cm.
90% lavinų nuslenka per 24 valandas, tačiau pavojus išlieka mažiausiai trejetą dienų. Įprasta, kad lavinos slenka dažniausiai po gausaus sniego. Tačiau kaip bebūtų keista, tik nedaugelis žūsta po natūraliomis lavinomis. Didžioji dauguma- po pačių sukeltomis. Reikia atminti, kad sniegas dažniausiai slenka giedromis dienomis, tarpuose tarp kritulių. Saulėtas oras labai apgaulingas- žmones jis nuteikia saugiai, leidžia atsipalaiduoti ir pamiršti apie savo saugumą. Slidininkai ir alpinistai užsimiršta ir leidžia sau nekreipti dėmesio į tokius faktus, kaip sniego dangos storis bei patvarumas. Todėl klaidinga manyti, kad pavojus baigiasi kartu su pūga ir apsiniaukusiu dangumi.
Dar vienas svarbus faktorius- lietus. Lavinos formuojasi ir tuomet, kai oras atšyla ir ant sniego dangos iškrenta lietus. Į giliuosius sniego sluoksnius skverbiasi viršuje atsiradęs vanduo. Sniego paviršius darosi porėtas. Formuojasi ir atskyla apvalūs sniego grūdeliai, kuriuos jungia plonyčiai vandens ir ledo sluosniai. Tuomet labai sumažėja sniego dangos patvarumas ir gana lengvai susidaro lavinos.
Būtina stebėti vėjo stiprumą ir kryptį, kuris sąlygoja sniego pasiskirstymą bei ledo plutų susidarymą. Jei vėjo stiprumas mažesnis nei 7-10 m/s, sniegas nenupustomas. Jei vėjas didesnis nei 7-10 m/s- beveik visas sniegas nupustomas į šlatus, esančius užuovėjoje. Būtent šiuose šlaituose kyla pavojus. Juose, jau prieš pasikeičiant vėjo krypčiai, galėjo susiformuoti storas sniego sluoksnis, kuris po pūgos dar labiau padidėja. Vėjas suformuoja tarsi karnizus ant šlaitų keterų, po kuriais atsiranda daug puraus sniego.
Kitas faktorius temperatūra, nuo kurios priklauso iškrentančių kritulių forma bei pačios sniego dangos temperatūra. Pavojingas reiškinys- staigi kritulių bei oro temperatūros kaita. Sumažėja sniego dangos patvarumas. Greitas atšilimas ir šiltesni krituliai krentantys ant šaltesnės dangos- dažna lavinų priežastis. Apačioje esantis purus sniegas neįstengia atlaikyti ant viršaus krentančių šiltesnių kritulių svorio. Todėl, po šaltojo periodo staiga ir ilgam atšilus, geriau pasisaugoti ir atidėti pramogas kalnuose.
Staigus atšilimas yra tada, kai temperatūra paros laikotarpyje viršija 0°. Pirmiausia sniegas tirpsta paviršiuje. Vanduo smelkiasi į vidinius dangos sluosnius. Jei jų temperatūra neigiama, vanduo kristalizuojasi. Šylant,sniego paviršius trūkinėja ir krituliai skverbiasi dar plačiau. Apačioje esant tvirtai ledo dangai, po sniegu vanduo gali sudaryti nematomus kanalus ir sklisti didesnėje teritorijoje. Tada viršutinis, jau aptirpęs sluosksnis, su vandeniu formuoja nuošliaužas ir lavinas.
Šaltasis periodas laikomas tada, kai oro temperatūta nekrenta 7-10 dienų. Vėlgi, atšalus ir esant labai žemai temperatūrai, sniegos dangos apatiniuose sluoksniuose susiformuoja ledo kristalai. Ant viršaus krentantis purus sniegas blogai sukimba su suledėjusiu apatiniu sluoksniu, kas gali lengvai sukelti didelio kiekio sniego griūtis. Pavojingiausia danga yra negili, tačiau apačioje turinti smarkiai susikristalizavusį ledo sluoksį. Smarkiai sningant ledinis sluoksnis neatlaiko spaudimo ir nusėda. Jame gali atsirasti įtrūkimų ir atsirasti judrių plutos vietų.
Intensyvus saulės spinduliavimas turi dvejopą poveikį. Esant normaliam spinduliavimui, viršutinis dangos sluoksnis atšyla nedaug ir nuo to tik sutvirtėja. Intensyvus spinduliavimas, dažniausiai vykstantis pavasarį arba pietinėje kalno pusėje esančiuose šlaituose, turi griaunamą poveikį. Sniego paviršius porėja ir sunkėja. Dažniausiai nuslenka didžiulės sniego keteros, sukeldamos lavinas. Todėl reikia būti atsargiems. Esant intensyviam spinduliavimui, ryte buvęs tvirtas šlaito sniegas, dieną gali virsti lavina.
Trečioji dalis- sniego patvarumo testai. Šios metodikos pagalba prognozuojamos lavinos. Greičiausias ir populiariausias yra Avalanche Compression Test. Jis atliekamas galimos lavinos zonoje.
Avalanche Compression Test rezultatai:
1. Sniegas griūna kasimo metu- pavojingai neaptvari danga.
2. Sniegas griūna smūgiuojant iš riešo- pavojingai neaptvari danga.
3. Sniegas griūna smūgiuojant iš alkūnės- nepatvari danga.
4. Sniegas griūna smūgiuojant iš peties- pakankamai patvari danga.
Taigi, turėdami būtinos informacijos bagažą ir ją analizuodami, daugeliu atvejų mes patys galime save apsaugoti.
