Tikimybė išgyventi užgriuvus lavinai (video)

2013-03-01

Autorius:xteam.lt

Prasidėjus pavasariui, šylant orams, kalnuose padidėja ir lavinų pavojus. Lyjant lietui, į giliuosius sniego sluoksnius skverbiasi viršuje atsiradęs vanduo. Sniego paviršius darosi porėtas. Formuojasi ir atskyla apvalūs sniego grūdeliai, kuriuos jungia plonyčiai vandens ir ledo sluosniai. Tuomet labai sumažėja sniego dangos patvarumas ir gana lengvai susidaro lavinos.

Tikimybė išgyventi užgriuvus lavinai priklauso nuo to, koks sniego sluoksnis yra virš nukentėjusiojo. Pilnai po sniegu „palaidotų“ žmonių (įskaitant ir viršutinę kūno dalį bei galvą) mirtingumas siekia daugiau nei  50%. Dalinai lavinos užverstųjų (viršutinė kūno dalis, galvą lieka virš sniego) mirtingumas siekia tik 4%. Paskutiniuoju atveju žūstama ne dėl sniego, o dėl mirtinų traumų. Bendrai, užgriuvus lavinai, žūsta apie 23% ekstremalaus sporto mėgėjų. Šie statistiniai duomenys buvo kaupiami Šveicarijoje nuo 1981 iki 1998 metų.

Štai lentelė, kuri iliustruoja žmogaus išgyvenimo galimybes užgriuvus sniego lavinai.

Pirmas 20 minučių pilnai užversti lavinų išgyvena iki 90% žmonių. 10% mirtingumo šiuo atveju sudaro traumos.

Vėliau išgyvenimo kreivė staigiai krenta žemyn. Po 20 minučių žmogui pradeda trūkti deguonies. Iki 35 minučių miršta tie, kurie sustojus lavinai nesugebėjo pasidaryti „oro kišenės“ aplink veidą. Tada nukentėjusiojo kvėpavimo takus užpildo sniegas (arba užspringstama vėmalais), suspaudžiamas krūtinkaulis, sutrinka kvėpavimo funkcijos. Nuo 20 iki 35 minučių apie 60% visų nukentėjusiųjų miršta dėl uždusimo (asfikcijos).

Toliau kreivė demonstruoja likusių 25% žmonių, kurie sugebėjo pasidaryti „oro kišenę“ aplink veidą, išgyvenimo galimybes. Iki 130 minučių jų išsigelbėjimo tikimybė sumažėja iki 7% . Žmonės šiuo atveju miršta dėl kūno atšalimo ir „Triple H“ sindromo (hipoksijos, hipotermijos ir hiperkapnijos). Vėliau išgyventi galima tik tuo atveju, jei pavyksta rasti deguonies šaltinį. Didžiausias pavojus tokiu atveju- hipotermija.