Vilma Rimšaitė: apie dviračius, muziką, Playboy ir snieglentes
2012-03-05
Autorius:xteam.lt
Foto iš asmeninio V.Rimšaitės archyvo
Vilmą Rimšaitę galima vadinti vienintele Lietuvoje ekstremalaus sporto atstove, kuri rodo itin aukštus rezultatus tiek Europos, tiek pasaulio BMX trasose. Būtent nuo šios sportininkės pradedame naują įdomių ir provokuojančių interviu ciklą, kuriame kalbinsime Lietuvos ekstremalaus sporto atstovus žengusius ar dar tik žengiančius į tarptautinę areną. Taigi, Vilma Rimšaitė, šiuo metu esanti trečioje Europos BMX dviratininkių reitingų lentelės vietoje, pasakoja apie tai, kas ją “veža”, kada norisi viską mesti.
Vilma, kas tau yra dviratis?
Dviračių sportas- mano gyvenimo būdas.
Mini pedalus, kiek gali. Šuolis, nusileidimas, posūkis, vėl šuolis. Širdis daužosi, konkurentės kvėpuoja tau į nugarą. Vėl šuolis, nusileidimas. Ir taip kasdien. Ar tu laikai save normalia?:)
Aišku, kad ne!!! Parodykit man nors viena tikrą sportininką, kuris būtų normalus? Visi jie pamišę! :) Ypač tokioje ekstremalioje sporto šakoje kaip mūsų! Bet tai mus ir “veža”, taip mes patiriam gyvenimo pilnatvę! :)
Kai vakare atsigulusi užsimerki, ką matai? Ar tik ne dviračius?
Čia priklauso nuo to, ką per dieną veikei. Jei, pavyzdžiui, buvau grybauti, tai atsigulusi į lovą ir užsimerkusi matysiu grybus :). O dviračius....retokai, nebent prieš pat varžybas, kai jos vyksta sunkioj trasoj, su kuria nepavyko “susidraugauti” treniruočių metu.
Kada paskutinį kartą ir kodėl verkei?
Hmmm...manau, kad tai buvo žiūrint kokį nors filmą....tikrai nepamenu kokį.
Oho! Tu tokia sentimentali? Na, o po varžybų ašarų būna?
Na nebent kažkas labai labai nepasiseka arba labai labai kvailai pravažiuoju, daug klaidų pridarau lengviausiose trasos atkarpose, kas galų gale kainuoja aukštą poziciją.
Tada atsakyk, dėl ko labiau išgyventum: dėl pavogto dviračio ar automobilio?
Hmmm...ko gero dėl automobilio!:) Jei pavogtų dviratį, manau rasčiau žmonių, kurie man padėtų gauti naują, o mašinos naujos tikrai niekas nenupirks! :)
Foto iš asmeninio V.Rimšaitės archyvo
Mes žinome, kad buvai “Dainų dainelės“ laureatė. Kokie tavo santykiai su muzika dabar? Gal groji kokiu nors instrumentu ar dainuoji?
Dabar niekuo negroju, jau senai apleidau muziką. Kaltas sportas. Dabar tik vairuojant mašiną radijui pritariu. :) O šiaip be muzikos neįsivaizduoju gyvenimo! Muzika padeda treniruotis, motyvuoja! Aš beveik visada ir visur treniruojuosi viena, tad be iPodo nepraeina nei viena diena! Turiu svajonę: kai baigsiu sportinę karjerą, nusipirksiu gitarą ir išmoksiu ja groti!
Tai tu iš tų merginų, kurios sustojusios prie šviesoforo linguoja į taktą ir dainuoja?
Aš iš tų, kurios užsidegus žaliam šviesoforui kuo greičiau šauna į priekį! :) Sportinis įprotis. BMX sporte pat yra šviesoforai ir užsidegus žaliai šviesai reikia kuo greičiau važiuoti iš starto. Kiekviena milisekundė yra lemtinga! Startas BMXuose labai svarbus.
O kai važiuoji dviračiu ar užsidedi ausinukus, klausai muzikos? O gal dainuoji?
Taip, be ausinuko nei iš vietos ir taip kartais padainuoju. Aišku, prieš tai įsitikinu, kad niekas manęs negirdi! :)
Kai baigsi sportininkės karjerą, gal vėl prisiminsi muziką, dalyvausi, pavyzdžiui, muzikiniame TV projekte ir pan.?
Na gal ne. Manęs tokie projektai nelabai domina.
O sutiktum nusifotografuoti „Playboy“ žurnalui? Mėlynės ant kojų tikrai bus „pafotošopintos“!
Hmmm....na gal aš geriau su BMX apranga ir šalmu!
Ar nėra taip buvę, kad pakliuvus į griūtį varžybose ar po kritimo gavus traumą, norisi šveist tą dviratį kuo toliau ir niekada nebegrįžt į trasą?
Aišku! Dažniausiai būna dvi mintys po griūties: arba šveisti dviratį ir viską mesti, arba švystelti kažkam į veidą, jei specialiai nuvertė. Bet muštynių po varžybų kol kas pavyksta išvengti. Kai tik pasitaiko galimybė, stengiuosi atsirevanšuoti! Ir taip, kad atsimintų! :)
Foto iš asmeninio V.Rimšaitės archyvo
Vilma, ką tau reiškia adresas: Tilžės g. 133, Šiauliuose? Ar pasiilgsti Šiaulių?
Tilžės g. 133? O kas ten? Galvoju.... BMX trasa negali būti tuo adresu, ar gali?
Vilma, Tilžės g. 133- tai „Rūtos“ saldainių fabrikas!
Cha cha cha.....oi, geri prisiminimai iš ten likę (dirbau visą mėnesį!!!) ir šiaip tai viena maloniausių vietų Šiauliuose! O Šiaulių pasiilgstu tik vasarą ir rudeniop, kai šilta ir sodai pilni uogų, vaisių! Kitais metų laikais stengiuosi Šiauliuose neužsibūti.
Žinom dar ir tai, kad užpraeitą žiemą atsistojai ant snieglentės! Tai ar šį sezoną buvai kur ištrūkusi paslidininėti?
Deja, ne. Visą žiemą „ariau“ Pietų Prancūzijoje, treniruočių stovykloje. Snieglenčių labai labai pasiilgau ir labai noriu slidinėti! Tiesa, rudeniop teko lankytis Druskininkų Snow arenoje. Buvo, berods, lapkričio 1 diena. Visi kapuose, tad trasa buvo beveik tuščia. Truputį „pasismaginau“! :)
BMX dviračių lenktynės artimos boardercross-ui, kuris laikomas pavojingiausia sporto šaka. Jei ne dviračiai, gal būtum lenktyniavusi snieglente?
Net neisivaizduoju... Bijau, kad jei ne BMX, mano gyvenimas būtų labai nuobodus, monotoniškas ir bevertis.
Tavo gyvenimas tai ne tik treniruotes ir varžybos, o ir daugybė kelionių. Esi aplankiusi visus žemynus. Ar spėji pamatyti ką nors be oro uosto ir varžybų trasos?
Kai nuvažiuojam į tolimesnius kraštus, visada stengiuosi kažką pamatyti, bent minimaliai. Be to, sėdėti viešbutyje prieš svarbias varžybas ir nervuotis- tikrai ne pats geriausias sprendimas. Kelionės, nauji potyriai ir naujos vietos padeda suvaldyti stresą ir geriau nusiteikti varžyboms.
Foto iš asmeninio V.Rimšaitės archyvo
Galėtum mums pažadėti, kad jei pateksi į Londono olimpiadą, gausi mums J. Valančiūno autografą ant... snieglentės ?:)
Jei pavyks kvalifikuotis į Olimpiadą, tai gauti J.Valančiūno parašą ant snieglentės bus vieni juokai! :) PAŽADU!!!
Bet tada turėsi į Londoną vežtis snieglentę?!
Ne, tiesiog paprašysiu J. Valančiūno man pasirašyti, o grįžusi namo pasidarysiu lipduką ir užklijuosiu ant snieglentes. Tinka? :)
Ok. Jei važiuosi į Londoną, mes tau pridėsim dovanų gitarą! :)
Prižadat ???? :)
Tikrai taip!
