Žygis Grunvald 600. Maršrutas (I)

2010-04-29

Autorius xteam.lt

Foto:xteam.lt

Nors dar  neišblėso praėjusių metų, Lietuvos tūkstantmečiui skirto, Xteam.lt  keturračių žygio Kaukazo takais įspūdžiai, komanda pasiruošusi naujiems išbandymams. Minėdami Žalgirio mūšio 600 metų sukaktį, keturratininkai leisis į žygį po senosios Lietuvos pilis ir istorines vietas Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje. Keturratininkai iškėlė sau tikslą aplankyti pačias iškiliausias pilis ir tvirtoves, kažkada priklausiusias Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, bei paminėti Žalgirio mūšio 600-ąjį jubiliejų Grunvaldo lauke .

Maršrutas  

Žygis “Grunvald 600” startuos gegužės 28 d. prie Trakų pilies. Iš čia keturratininkai patrauks link Druskininkų ir kirs Lietuvos-Baltarusijos sieną. Kaimyninėje Baltarusijoje keturratininkų maršrutas drieksis per Gardiną, Lydą, Mirą, Nesvyžių, Klecką, Pinską. Iki Trečiojo Lietuvos- Lenkijos padalijimo 1795 metais šios žemės priklausė Lietuvai. Ligi šiol Lydoje, Mire, Nesvyžiuje yra išlikusios lietuviškų pilių liekanos, kitur- dvarai ir katalikiškosios bažnyčios. Nors Baltarusijos vyriausybė dabar stengiasi restauruoti ir kiek įmanoma saugoti šį Lietuvai be galo svarbų istorinį palikimą, tačiau dažniausiai tai tik fasadinis darbas. Tikroji pilių padėtis kol kas apgalėtina ir daugeliui jų gręsia visiškas sunykimas.  

Iš Baltarusijos Xteam.lt komanda keliaus į Ukrainą per Voluinės Vladimirą- miestą, menantį daugiau nei 1000 metų istoriją. Jis priklausė Lietuvos-Lenkijos valstybei, o čia buvusi pilis išsiskyrė savo dydžiu visoje Voluinės srityje. Yra išlikęs domininkonų vienuolynas ir katalikiškoji bažnyčia. Toliau keliauninkai pasieks Lucką, kuris XIV a. pradžioje buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Luckas ypač suklestėjo Vytauto valdymo metais, čia buvusioje pilyje rezidavo ir pats Didysis kunigaikštis. Kaip tik Lucke Vytautas Didysis ir turėjo būti karūnuotas karaliumi. Tiek Voluinės Vladimiras, tiek Luckas Rusijos Imperijai atiteko po Trečiojo padalijimo. 

Kitas svarbus Lietuvos ir Lenkijos istorijai miestas, kurį aplankys keturratininkai- Ostrogas, kunigaikščių Ostrogiškių rezidencija. Čia yra išlikusi pilis ir vienuolynas, statyti Gedimino provaikaičių. Toliau maršrutas eis per Podolsko Kremenecą, kur yra išlikusios dar Vytauto Didžiojo statytos pilies liekanos, Kolomiją- vieną svarbiausių Galicijos srities miestų. Paskui keturratininkų laukia Kremenco miestas. Ten stūkso Bonos kalnas, kurio viršuje stovi didingos Vytauto pilies liekanos. Šioje pilyje kalėjo Švitrigaila.  

Priešpaskutine stotele Ukrainoje taps Ivano- Frankovsko miestas. Lietuvos Lenkijos karalystės laikais jis vadintas Stanilavovu ir buvo vienas iš pagrindinių gynybos punktų prieš totorių invaziją. Jis Ukrainai atiteko tik po Pirmojo pasaulinio karo. Po Ivano-Frankovsko keturratininkai vyks į Lvovą- miestą– muziejų po atviru dangumi, kurio centras įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Lvovas iki Trečiojo padalijimo priklausė Lietuvos Lenkijos valstybei, vėliau atiteko Austrijai, o po Pirmojo pasaulinio karo- Ukrainai. Jis buvo Haličo –Voluinės kunigaikštystės centras. Lvovas bus paskutinis taškas Ukrainoje, iš kurio Xteam.lt komanda pasuks į Lenkiją.

Lenkijoje pirmasis didelis ir svarbus Lietuvai miestas- Liublinas. 1569 metais Liubline (Bernardinų bažnyčioje) sudaryta Lietuvai gana skausminga Abiejų tautų unija, po kurios Lietuva neteko didelės dalies teritorijos. Po unijos smarkiai sumažėjo Lietuvos suverenitetas. Liublinas- vienas iš seniausių Kazimiero Didžiojo statytų miestų. Jame yra įdomi renesansinė pilis, bokštai su kovų kirviais. Ilgą laiką čia buvo kalėjimas, dabar pilis atstatyta, joje surasta 1412 m. karaliaus Jogailos statyta koplyčia. Menininkai iš Lietuvos, vadovaujami meistro Andriaus, 1407-1418 m. dekoravo  šv. Trejybės koplyčios sienas. Ji įdomi tuo, kad tapyba bizantinė, o tarnavo katalikų tikybai. Ant vienos iš sienų pasilikę čia visų buvusių užsienio pasiuntinių parašai. Įdomus senasis tiltas, didinga aikštė prieš pilį. 

Išvykus iš Liublino, kelionės maršrutas eis pro Varšuvą, kol galiausiai keturratininkai pasieks paskutinįjį žygio tašką ir tikslą- Grunvaldą, esantį Varmijos- Mozūrų vaivadijoje. Prie to paties pavadinimo gyvenvietės 1410 m. liepos 15 d. įvyko, ko gero Lietuvos ir Lenkijos istorijoje didžiausias, Žalgirio mūšis. Po jo Lietuva ir Lenkija pažabojo šimtmečius trukusius kryžiuočių antpuolius ir galutinai susilpnino Vokiečių ordino įtaką šiame regione. Dabar šiame lauke stovi didžiulis paminklas ir įrengtas muziejus. 

Xteam.lt keturratininkų komanda startuoja gegužės 28 dieną. Sugrįžti į Lietuvą vyrai ketina po dviejų savaičių- birželio 14 dieną. Vienas iš kelionės organizatorių Valdas Šikšnys sako, kad visas žygio Grunvald 600 maršrutas yra 2500 km. Keturratininkai nelepins savęs patogiomis gyvenimo sąlygomis. Vyrai, kaip ir Gruzijoje, nakvoti žada palapinėse. Keturratininkai mano, kad važiavimas bus žymiai lengvesnis ir paprastenis nei Kaukazo kalnuose, bet reikia būti visuomet pasiruošusiems įvairiems netikėtumams.