Xteam elektroninė parduotuvė
Pagrindinis > Naujienos > Adaptacijos kalnuose procesas

Naujienos

Adaptacijos kalnuose procesas

2015-07-16

Autorius: Xteam.lt

Žmogui pakliuvus į ekstremalią situaciją, jo organizmas turi adaptuotis ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Tačiau ne visuomet tai pavyksta ir daugeliui ekstremalių pajūčių mėgėjų neapgalvoti poelgiai palieka skaudžias pasėkmes.

Ekstremaliems krūviams priskimi aukščio svyravimai. Sveiko, tačiau ne sportininko, žmogaus organizmas labai jautriai reaguoja į aukščio kitimą ir deguonies išretėjimą. Lygumų gyventojai, pakilę į 2000- 3500 m. aukštį nuolatos jaučia silpnumą ir mieguistumą. Pasiekus 4000 m. ribą, netreniruotas žmogus dėl hipoksijos (deguonies trūkumo) negali pakelti jokio fizinio krūvio, o deguonies badą jaučia net gulėdamas. 

Alpinistai yra labiau prisitaikę prie staigių aukščio pokyčių. Jų krūtinės ir plaučių apimtis yra šiek tiek didesnė. Eritrocitų kiekis kraujyje yra taip pat didesnis. Tokia organizmo sandara padeda žmogui išgyventi kalnuose, tačiau ne gyventi. Po ilgo buvimo didelėse aukštumose sportininkai taip pat suserga 
aukščio arba kalnų liga, tik ne taip greitai, kaip netreniruotas žmogus.

Tiksli ligos priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad deguonies nepakankamumas gali sutrikdyti vandens apytaką per ląstelių sieneles. Tuomet ląstelėse padidėja natrio kiekis, sąlygodamas vandens kiekio didėjimą ląstelių viduje, kas iššaukia ląstelių išbrinkimą, arba kitaip- vandenligę,- būseną, kuri yra ypatingai pavojinga plaučių ir smegenų srityse. Paprastai žmones pradeda kankinti galvos skausmai, sunku kvėpuoti, sutrinka miegas, atsiranda pykinimas.
Aukštumų liga dažniausiai susergama greitai pakilus į didelį aukštį ir jame išbuvus ilgiau nei 24 valandas, jei prieš tai nebuvo tinkamai pasiruošta (aklimatizuotasi).

JAV, Danijos ir Kinijos mokslininkų teigimu geriausiai gyventi aukštumose yra prisitaikę tibetiečiai. Juos net vadina super žmonėmis. Tibetiečiai tūkstančius metų gyvena daugiau nei 4000 m. aukštyje, kur nei viena vidutinių lygymų gyventojų moteris nesugebėtų išnešioti kūdikio, jau nekalbant apie giminės pratęsimą.

Daugiau nei 4000 m. aukštyje deguonies kiekio yra 40% mažiau, nei jūros lygyje. Ne kalnietis dėl tokio deguonies deficito negalėtų dirbti jokio rimtesnio darbo, nekalbant apie žemdirbystę ar bent apie aktyvų poilsį. Tibetiečiai unikalūs šiuo atžvilgiu, nes jų organizmas amžių bėgyje kuo puikiausiai adaptavosi gyvenimui netinkamose sąlygose.


JAV mokslininkai iš Kalifornijos universiteto ištyrė kiniečių, tibetiečių ir danų genomą ir aptiko, kad pas tibetiečius yra daugiau nei 30 mutacijų. Tokie pakitimai nesutinkami pas vidutinių lygumų gyventojus. Pusė mutacijų susijusios su organizmo aprūpinimu deguonimi. Labiausiai paplitęs genas mutantas vadinamas EPAS1, dar pramintas super atletų genu. Savo pravardę gavo dėl to, kad jis aptiktas pas kai kuriuos atletus čempionus. Būtent EPAS1 žmogaus organizmą aprūpina aerobine ir anaerobine energija.

Kitos mutacijos susijusios su genais, atsakančiais už fetalinio (vaikiško arba vaisiaus) ir suaugusiojo hemoglobino sintezę (eritocitai su fetaliniu hemoglobinu artimu deguoniui per keletą dienų po gimimo yra suardomi ir pakeičiami eritrocitais su suaugusio žmogaus hemoglobinu). Štai kodėl tibetiečių kraujas turi mažiau eritrocitų, bet tokį patį, kaip ir pas vidurinių lygumų gyventojus, deguonies kiekį. Kalniečių eritrocitai geriau pasisavina deguonį.



Šį procesą mokslininkai lygina su vaisiaus prisitaikymu motinos įsčiose. Jis turi naudotis motinos krauju, kuriame deguonies dalis jau įsisavinta. Vaisiaus organizmas kvėpuoja fetalinio hemoglobino pagalba. Vaikui gimus, jo kraujyje atsiranda suaugusio žmogaus hemoglobinas, o pas tibetiečius šis procesas tarsi sustabdytas.

Manoma, kad šios organizmo mutacijos ir prisitaikymas gyventi dideliuose aukščiuose susiformavo per paskutinius 3000 metų. Prieš tai kiniečiai ir tibetiečiai turėjo bendrus protėvius, tačiau atsiskyrus tautoms, tibetiečių skaičius smarkiai sumažėjo. Išgyveno tik tie, kurie sugebėjo prisitaikyti ekstremaliose sąlygose. Būtent kalniečiai, dar vadinami šerpais, yra nepamainomi gidai ir alpinistų palydovai Himalajuose.

Atgal

SAVAITĖS PREKĖS